Ašinis laikas – K.Jaspersas (išrado) tas laikas, kai visa kultūra ėmė suktis apie Europinę Vakarų kultūrą, kuris tęsiasi jau 500m. Mažiausiai pakliūva ašiniam laikui – Japonai, dvasia išliko savimi, o visas kitas naujoves sugebėjo perimti. Vakarų kultūra – renesanso sąvoka atsirado tik XV a. Platonas : visą istorija lydi idėja – tobulybė ir daiktinė tikrovė. Žmogus be istorijos nieko neturi. Istorija – žmonių praeitis. Augustinas. Iš nebūties į nebūtį lieka tik istorija. Dabarties nėra. Kultūra – dirbtinė gamta, žmogus sukūrė. O kas “natūra” –tai nėra kultūra.
Kultūros atsiradimas. Strėlės ir lanko išradimas prieš 30000 metų prieš Kristų – kultūros istorijos pradžia.
Kultūros židiniai: Senovės Egiptas, S.Kinija, S.Indija, Šumeras, Babilonas, Vid. Amerikos majai, actekai.
Susiformavo didžiulės valstybės, atsirado menas, technika, matematika “proto” filosofija. Senųjų karalysčių kultūra ir religija. Iš ten sėmėsi patirties ir Antika. 4000m. pr. Kr. Raštas Egipte, vėliau Babilonijoje piešinių raštas. Vėliau hieroglifai. Buvo dievinamas valdovas despotas, jau buvo luomai (kariniai, dvasiniai), žemę arė vergai. Egiptiečiai daug galvojo apie mirtį, manė, kad siela eina į požemį. Tikėjo, kad grįš į kūną. Balzamuodavo. Manyta, jog ta religija ir stabdė tolesnę raidą. Egiptą užkariavo semitai. Taiki valstybė. Babilonas – karingesnė. Šumerai išrado dantiraštį, kurį perėmė nugalėtojai semitai. Religija atsirado iš žemdirbystės .Žemė įsivaizduojama kaip moteris, saulė vyras.
Vyro įsikūnijimas – jautis. Žemės dievaitė – Ištar (motina). Prekiauta maistu, ginklais, paplitęs piratavimas. Centras – Kretos s. Nuo XV – XIV a, pr. Kr. Egzistavo aukšta kultūra. Ši civilizacija glaudžiai susijusi su Egiptu. Minoso rūmai – Kretos civilizacija artima Egiptui. Iki kultūros žlugimo (Kretos), kurios vietoje atsirado antika 9 a. pr. Kr. Kretos kultūra išsigimė, jos neliko. Liko tik liudijimas – Homeras.
Senųjų karalysčių gyv. pasaulėžiūros esmė
Jau tiki į ‘tikrą’ Dievą, o ne į gamtinės dvasias. Ir toliau tikima sielos, demonų, Dievo buvimu. Perimtas aukojimas ir malda. Sugyvinamas gamtos jėgos. Archajinė kultūra permąstyti, iš naujo įvertinti Dievai. Nors kaip ir ankščiau gamtos jėgos paverstos Dievas, bet tie Dievai nepaprastai panašus į žmones (karalius), kurie valdo valstybę. Buvo pripažinta, kad Dievai kaip ir kiti valdžios atstovai yra atsakingi už tam tikras veiklos sritis pvz.: vieni Dievai prižiūrėjo žmonės, kiti – miestus ir t.t. Isitvirtino žodis lemtis – to, ko negalima išvengti. Dievai visada ką nors lemia. Visi priklausome nuo lemties. Žmonės ir Dievai tapo bendrininkais. Jie kartu tvarko pasaulį ir jo tvarką. Archajinių kultūrų žmonės priklausė nuo žmonių, o čia Dievai nešė atsakomybę kartu su žmonėmis. Pasaulį sukūrė Dievai, tvartą palaiko Dievai, bet jie kūrė per savo kraują, todėl žmonės jiems turi aukoti.
Pagonybė – tikėjimas į daug Dievų. Lietuviai nepatvarus, nes prarado tradiciją – pagonybę. Tradicija laiko krikščionybę. Europoje tas pats. Rytų kultūra – stipri, prieš juos. Europiečiai menkaverčiai. Nepasidavė, laikosi senos tradicijos.
Actekai
Menas kuriamas tam, kad būtų pasaulėtvarka. Buvo vaizduojami žemės karaliai. Egipte – tik faraonas ir jo artimiausieji.
Mokslas
Mokslo ir astronomijos elementai.
Babilonas ir Egiptas – ieškojo būdo kaip atkurti pažeistą pasaulėtvarka, ją pažeisdavo Nilo, Tibro ir Eufrato potvyniai. Geometrija – kai reikėjo apskaičiuoti nuplauto lauko žymeklius, mokesčiams apskaičiuoti. Šumerai, babiloniečiai netikėjo, kad tai yra jų pastangų rezultatas, manė, kad jie vykdė tik Dievų valią.
Asmenybės ir individualumo formavimasis
Vieni darbštus, kiti – ne, turtingi ir ne. Vykdo tėvų lemtą f-ją, atsirado ir kitokio mąstymo elementai. Tikima, kad kiekviena šeima turi savo dievą ir krikščionybėje kiekvienas turi savo angelą sargą. Asmeninis dievas dalyvauja visuose žmonių įvykiuose, planuoja vaikus. Jis atitinka ir būsimas šeimos kartoms. Į savo dievą buvo kreipiamasi raštu.