Senovės Rytų civilizacijos neabejotinai turėjo didelę reikšmę Vakarų europos kultūros formavimuisi ir raidai.
Svarbiausią įnašą padarė šumerų (šumerai sukūrė pirmąjį raštą, šumerų miestuose buvo įsteigtos pirmosios mokyklos, šumerai pirmieji pradėjo naudoti ratą, šumerai gamino plytas iš molio, šumerai pirmieji sukūrė bibliotekas, archyvus, grožinę literatūrą, šumerai surašė seniausią pasaulyje įstatymų kodeksą), egiptiečių (piramidžių statyba, balzamavo mirusiuosius, keturi aritmetikos veiksmai, ), indų (Indijos civilizacija pasauliui sukūrė didingą filosofijos tradiciją, taip pat savitą logikos sistemą, išpėtotą etiką, estetiką, literatūrologiją, poetiką, teatrologiją, rafinuotą šachmatų žaidimą.
Itin aukštą lygį pasiekė architektūra. Sudaryti išsamūs dangaus kūnų žemėlapiai. Išplėtojo žemės traukos teoriją. Indai buvo matematikos, medicinos, alchemijos, asmenybės psichologijos, žmogaus kūno galimybių pažinimo lyderiai. Indijoje buvo išrastos itin atsparių plieno, stiklo, krištolo rūšių gamybos technologijos), kinų (išrado popierių, šilką, veidrodžius) ir graikų civilizacijos, kurių pasiekimai i Vakarų Europą dažniausiai sklido per tarpines arabų musulmonų ir Bizantijos civilizacijas.
Indų, kinų laimėjimus į vakarus perdavė arabai musulmonai. Ši civilizacija tarsi nutiesė tiltą tarp Rytų ir Vakarų mokslo bei technologijos tradicijų. Taip pat svarbus Vakarų kultūros šaltinis yra Bizantija. Iš čia Vakarai perėmė daug architektūros ir vaizduojamosios dailės bruožų, pirmiausia bizantiškosioms ikonoms būdingą jautrų psichologizmą, mozaikos, šilko audimo techniką, perimtą iš kinų.
Graikų kultūra daug ką perėmė iš rytų civilizacijų , o iš jų viskas keliavo į Vakarų Europą. Chronologiškai graikų kultūra susiformavo daug vėliau nei rytuose,ir būtent jie naudojosi kitų pasiekimais.
Taigi didžiausią įtaką Vakarų kultūros formavimuisi turėjo Rytų civilizacijų filosofija, menas, religija, mokslas, demokratija, tradicijos.