KRETOS-MIKĖNŲ laikotarpis -III-II tūkstantm. Pr.Kr. sandūra
11 a. pr.Kr. – 9a.pr.Kr. – HOMERO laikotarpis
GRAIKŲ CIVILIZACIJA
ARCHAINIS laikot. – 8 – 6 a.pr.Kr.
KLASIKINIS laikot. – 6 –5 a. pr.Kr.
HELENIZMO laikot. – 336 – 146 m.pr.Kr.
ROMOS CIVILIZACIJA (753 m.pr.Kr.- Romos įkūrimas)
KARALIŲ l.- 8 – 6 a.pr.Kr.
ROMOS RESPUBLIKA – 6 – 1 a. pr.Kr. (30 m.pr.Kr.)
ROMOS IMPERIJA – 27 m.pr.Kr.—476 m.e.m.
Laikotarpis, prasidėjęs graikų kultūros suklestėjimu ir pasibaigęs Romos imperijos žlugimu, vadinamas Antikos laikotarpiu (VI a. Pr. Kr – 476 m.). Taip renesanso laikais buvo pavadinta graikų ir romėnų senovė, kai apie 12 a. prieš Kristaus gimimą į Balkanus atsikėlusios dorėnų gentys per kelis šimtmečius sukūrė įstabią civilizaciją, kurią pratęsė romėnai.
Kultūros ir meno bruožai :
- Antika „tobulino priešistorę“ ; susiformavo Europos civilizaciijos kryptys, teisės pagrinda, menų žanrai;
- Universalumas;
- Humanizmas;
- Demokratijos, kaip valdymo būdo įdiegimas (įvairios valdymo formos);
- Suformavo daug filosofijos krypčių;
- Susiformavo ciklinė laiko samprata (laikas eina ratu);
- Žmogaus idealas (jaunas, sveikas, gražus, protingas);
Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos ir dramos žanrai. Grynieji žanrai. Detalus komponavimas, platesnių ir pavienių vaizdų apgalvotas išdėstymas. Epinis objektyvumas ir daiktiškumas.
Gyvenimą vaizduoja kaip sutvarkytą iš aukšto pagal įsivaizduojamą grožio ir harmonijos idealą. 3 stiliai – dorėninis, jonėninis, korintinis. Daug marmuro, pagrindinės statybos medžiagos – akmuo, marmuras. Svarbiausia statybos detalė kupolas. Skulptūros – idealių proporcijų parodymas. Būdingos mozaikos. Didelis dėmesys materialiniam grožiui. Kūriniams būdingas epinis objektyvumas, didingumas, harmoningumas. Dramos kūriniuose trijų vienumu taisykle (laiko, erdvės, veiksmo) būdingas konfliktas. Tarp jausmų ir žmogaus turėjo vyrauti harmonija. Žmogus priklausomas nuo dievų valios ir lemties. Skulptūra – labiausiai paplitusi meno šaka. Jos tikslas – idealus grožio ir idealus proporcijų ieškojimas, atvaizdavimas.
Antikos civilizacija paliko pėdsakus europiečių tradicijose, papročiuose, pažiūrose. Antikos kultūra vadinama šiuolaikinės Europos civilizacijos lopšiu. Antikos poveikis neaplenkė ir kitų kultūros sričių : teisės, filosofijos, architektūros, dailės. Iki šiol, nors ir su pertraukomis, antikinių kalbų, literatūros, istorijos, filosofijos, teisės dėstymas tebėra Lietuvos aukštųjų mokyklų programose. Taigi ir Lietuvoje šimtmečius neišnyko dėmesys antikai, jos idėjoms, materialinei ir dvasinei kultūrai bei jos kūrėjams.
Nuostabus vestuviu fotografas