Daugelį statybos ir architektūros gigantų nustelbia savo dydžiu senovės Egipto piramidė; kurių didžiausia pavadinta faraono Cheopso vardu ir yra net 146,6 m aukščio. Ji daugiau ne 4000 metų buvo aukščiausias statinys pasaulyje. Piramidės stebino, kėlė pagarbią baimę papras tiems egiptiečiams. Įspūdingos ir egiptiečių šventyklos, primenančios milžiniškų kolonų miške dydžiu prilygstančios penkiaaukščiam namui, didžiuliai sfinksai liūto liemeniu ir faraono galva prie įėjimų į šventoves. Prie tokių statinių žmogus atrodė tarsi nykštukas, kurio beveik nematyti. Kaip tik šito ir buvo siekiama.
Galime padaryti išvadą, kad statinio dydis veikia žmogaus psichiką, nes supančią aplinką jis vertina lygindamas su savimi. Piramidės buvo skirtos ne žmonių gerovei, o vergiškam jų nuolankumui ugdyti. Kiekviena jų buvo skirta vieninteliam valdovui (po jo mirties), ir dydis bei forma simbolizavo ne tik žemiškąją jo galybę, bet ir pomirtinį dieviškąjį išskirtinumą. Cheopso piramidė kartu su Chefreno ir Mikerino piramidėmis sudaro
Gizos (pagal vietovės pavadinimą, kurioje yra šios piramidės) ansamblį.
Kuo šios piramidės ypatingos? Ne tik tuo, kad buvo skirtos faraonams išaukštinti, o pirmiausia tobula architektūros forma ir statybos technologijomis, atlaikiusiomis laiko, gamtos gaivalų išbandymus.
Piramidės buvo statomos kaip valdovų antkapiai. Jų masyvumas ir tvirtumas turėjo garantuoti valdovo palaikų apsaugą ir buvo tik viena, tačiau pati įspūdingiausia faraono laidojimo komplekso dalių. Ne veltui sakoma: „Viskas bijo laiko, laikas bijo piramidžių”. Gizos ansamblis – seniausiai statytas ir vienintelis iš visų septynių pasaulio stebuklų, išlikęs iki šių dienų.