Antikinės kultūros bendrieji bruožai

KRETOS-MIKĖNŲ  laikotarpis -III-II tūkstantm. Pr.Kr. sandūra

11 a. pr.Kr. – 9a.pr.Kr. – HOMERO laikotarpis

GRAIKŲ CIVILIZACIJA

ARCHAINIS  laikot. – 8 – 6 a.pr.Kr.

KLASIKINIS  laikot. – 6 –5 a. pr.Kr.

HELENIZMO laikot. – 336 – 146 m.pr.Kr.

ROMOS CIVILIZACIJA (753 m.pr.Kr.- Romos įkūrimas)

KARALIŲ l.- 8 – 6 a.pr.Kr.

ROMOS RESPUBLIKA – 6 – 1 a. pr.Kr. (30 m.pr.Kr.)

ROMOS IMPERIJA – 27 m.pr.Kr.—476 m.e.m.

Laikotarpis, prasidėjęs graikų kultūros suklestėjimu ir pasibaigęs Romos imperijos žlugimu, vadinamas Antikos laikotarpiu (VI a. Pr. Kr – 476 m.). Taip renesanso laikais buvo pavadinta graikų ir romėnų senovė, kai apie 12 a. prieš Kristaus gimimą į Balkanus atsikėlusios dorėnų gentys per kelis šimtmečius sukūrė įstabią civilizaciją, kurią pratęsė romėnai.

Kultūros ir meno bruožai :

  • Antika „tobulino priešistorę“ ; susiformavo Europos civilizaciijos kryptys, teisės pagrinda, menų žanrai;
  • Universalumas;
  • Humanizmas;
  • Demokratijos, kaip valdymo būdo įdiegimas (įvairios valdymo formos);
  • Suformavo daug filosofijos krypčių;
  • Susiformavo ciklinė laiko samprata (laikas eina ratu);
  • Žmogaus idealas (jaunas, sveikas, gražus, protingas);

Susiformavo pagrindiniai epo, lyrikos ir dramos žanrai. Grynieji žanrai. Detalus komponavimas, platesnių ir pavienių vaizdų apgalvotas išdėstymas. Epinis objektyvumas ir daiktiškumas.
Gyvenimą vaizduoja kaip sutvarkytą iš aukšto pagal įsivaizduojamą grožio ir harmonijos idealą. 3 stiliai – dorėninis, jonėninis, korintinis. Daug marmuro, pagrindinės statybos medžiagos – akmuo, marmuras. Svarbiausia statybos detalė kupolas. Skulptūros – idealių proporcijų parodymas. Būdingos mozaikos. Didelis dėmesys materialiniam grožiui. Kūriniams būdingas epinis objektyvumas, didingumas, harmoningumas. Dramos kūriniuose trijų vienumu taisykle (laiko, erdvės, veiksmo) būdingas konfliktas. Tarp jausmų ir žmogaus turėjo vyrauti harmonija. Žmogus priklausomas nuo dievų valios ir lemties. Skulptūra – labiausiai paplitusi meno šaka. Jos tikslas – idealus grožio ir idealus proporcijų ieškojimas, atvaizdavimas.

Antikos civilizacija paliko pėdsakus europiečių tradicijose, papročiuose, pažiūrose. Antikos kultūra vadinama šiuolaikinės Europos civilizacijos lopšiu. Antikos poveikis neaplenkė ir kitų kultūros sričių : teisės, filosofijos, architektūros, dailės. Iki šiol, nors ir su pertraukomis, antikinių kalbų, literatūros, istorijos, filosofijos, teisės dėstymas tebėra Lietuvos aukštųjų mokyklų programose. Taigi ir Lietuvoje šimtmečius neišnyko dėmesys antikai, jos idėjoms, materialinei ir dvasinei kultūrai bei jos kūrėjams.

Nuostabus vestuviu fotografas

Senovės Rytų civilizacijų reikšmė ir įtaka Vakarų Europos kultūros formavimuisi

Senovės Rytų civilizacijos neabejotinai turėjo didelę reikšmę Vakarų europos kultūros formavimuisi ir raidai.

Svarbiausią įnašą padarė šumerų (šumerai sukūrė pirmąjį raštą, šumerų miestuose buvo įsteigtos pirmosios mokyklos, šumerai pirmieji pradėjo naudoti ratą, šumerai gamino plytas iš molio, šumerai pirmieji sukūrė bibliotekas, archyvus, grožinę literatūrą, šumerai surašė seniausią pasaulyje įstatymų kodeksą), egiptiečių (piramidžių statyba, balzamavo mirusiuosius, keturi aritmetikos veiksmai, ), indų (Indijos civilizacija pasauliui sukūrė didingą filosofijos tradiciją, taip pat savitą logikos sistemą, išpėtotą etiką, estetiką, literatūrologiją, poetiką, teatrologiją, rafinuotą šachmatų žaidimą.

Itin aukštą lygį pasiekė architektūra. Sudaryti išsamūs dangaus kūnų žemėlapiai. Išplėtojo žemės traukos teoriją. Indai buvo matematikos, medicinos, alchemijos, asmenybės psichologijos, žmogaus kūno galimybių pažinimo lyderiai. Indijoje buvo išrastos itin atsparių plieno, stiklo, krištolo rūšių gamybos technologijos),  kinų (išrado popierių, šilką, veidrodžius) ir graikų civilizacijos, kurių pasiekimai i Vakarų Europą dažniausiai sklido per tarpines arabų musulmonų ir Bizantijos civilizacijas.

Indų, kinų laimėjimus į vakarus perdavė arabai musulmonai. Ši civilizacija tarsi nutiesė tiltą tarp Rytų ir Vakarų mokslo  bei technologijos tradicijų. Taip pat svarbus Vakarų kultūros šaltinis yra Bizantija. Iš čia Vakarai perėmė daug architektūros ir vaizduojamosios dailės bruožų, pirmiausia bizantiškosioms ikonoms būdingą jautrų psichologizmą, mozaikos, šilko audimo techniką, perimtą iš kinų.

Graikų kultūra daug ką perėmė iš rytų civilizacijų , o iš jų viskas keliavo į Vakarų Europą. Chronologiškai graikų kultūra susiformavo daug vėliau nei rytuose,ir būtent jie naudojosi kitų pasiekimais.
Taigi didžiausią įtaką Vakarų kultūros formavimuisi turėjo Rytų civilizacijų filosofija, menas, religija, mokslas, demokratija, tradicijos.