Kultūra

Daosizmas( kosminė kelio konsepcija, žmogaus ir kosmoso vienovė, formų tapsmas, Dao – tai yra gyvenimo, kelio, pažinimo ypatumai).

Daosizmas. “Dao” – visatos kelias, padangių kelias, kuriuo reikia eiti žmogui. Kosminėje nebūtyje žmogaus dvasia paremta idėjomis. Dvasia gali sumaterialėti įgydama tam tikras formas. Tai gigantiškas puodžiaus žiedimo ratas, kuris kuria begalines formas. Dao apima visą pasaulį, bet jį pajusti labai sunku. Reikia įsiklausyti į tai, kas negirdima, justi, kas nekūniška, tada priartėsi prie Daosizmo. Trumpose akimirkose tarp miego ir budrumo gimsta taurios idėjos. Poetai ir pranašai gali įžvelgti tuos vaizdus, kurie gali virsti kūnu. Kai žmogus susilieja su daosizmu, gimsta kūrinys.  Kinai – neveiklūs – kovodami su likimu priešinasi labai pasyviai, nėra asmeninės iniciatyvos. Imperatoriai niekada nesikišo į natūralų gyvenimą. Dao šeimininkas žemėje tas, kas priartėja prie Dao. Šį kelią galima pažinti, nes viskas daroma mintimis, o ne juslėmis.

 Budizmas – trečioji Kinijos kultūros pagrindinė dalis, atgimimų ratas, pakantumas daosizmui ir konfucianizmui

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, pramintas Buda.

Istorinis Buda gimė apie 570 metus pr. Kr. šiaurės Indijoje. Jaunuolis šešerius metus ieškojo ir meditavo iki pažino proto prigimtį, taip tapdamas Buda – “pabudusiu”. Jo mokymai suteikia bebaimiškumą, džiaugsmą ir gerumą, ir yra kelių rytų Azijos šalių pagrindinė religija. Jis skelbė, jog visi yra lygūs. Jis sakė, kad bet kuris noras verčia žmogų kentėti, todėl geriausia yra atsisakyti žemiškų gėrybių ir nieko nesiekti. Budizmas yra misionieriška religija, be to, jis niekada nebuvo prisirišęs prie kokios nors kalbos, laikomos šventa.

Budizmas – kinams svetimkūnis. Labai sunkiai prigijo Indijoje, nes vienuoliai turėjo atsisakyti savo tėvų. Atsirado Džatakos 547 pasakojimai apie ankstesnius Budos įsikūnijimus(reinkarnacijas pripažįsta). Jis pakantus kitoms religijoms.

Budizmas Indijoje netapo vyraujančia religija, tačiau išplito po visą pasaulį. Šiandien budizmas yra viena iš trijų pasaulio religijų.

Visa Antikos kultūra yra miesto kultūra.(gr.”polis”, rom.”civitas”). Polis – miestas, valstybė. Civitas – pilietinė bendruomenė(visuomeninė santvarka). Polį sudarė miestas ir aplinkiniai kaimai. Miesto cantre buvo turgaus aikštė, vadinama agora. Taip pat ant kalvos būdavo įtvirtinta miesto dalis, vadinama akropoliu. Miesto centras – aikštė(fermos rom., šventyklos ir t.t.) kultūros centras(teatras, amfiteatrai ir t.t.) ten vykdavo susirinkimai. Miestuose vyko asimiliacija. Tradicijas saugojo patys miesto piliečiai(renkami).

Taigi Gr. Ir rom. Civilizacija – miestų civilizacija. Nuo škotijos iki persijos buvo statomi vienodi miestai – pagrindu laikė gr. Ir rom. Miestus.

Miestus valdė dievai. Atėnė – atėnai. Dauguma gr. ir rom. gyventojų buvo valstiečiai. Žemdirbystė buvo pagrindinis verslas. Buvo auginami javai, vaisiai bei daržovės. Iš vynuogių darė vyną, o iš alyvuogių spaudė aliejų.Kalnuotose virtose vertėsi gyvulininkyste: augino avis, ožkas, karves. Daugelis romėnu augino arklius,kuriuos naudojo kariuomenės reikmėms.

Žemdirbys(turi turėti už miesto žemės). Žemę dirbo šeima. Šeimai priklausė: šeimos nariai, vaikai, giminaičiai, klientai, vergai

Iš šeimų susidarė valstybė. Nepriklausydamas šeimai – negalėjai tapti miesto piliečiu. Atklydėlis – negalėjo įsitaisyti kol nepritapdavo prie šeimos(antrarūšis). Vergas – valkata. Anapus pylimo normų nebepaiso. Armija – neturėjo teisės įžengti po karo į miestą tol, kol apsivalydavo. Gr. Ir rom.

Romos imperijoje buvo dvi pagrindinės gyventojų grupės: piliečiai ir svetimtaučiai. Piliečiai buvo skirstomi į patricijus ir plebėjus. Graikijoje piliečiais buvo aristokratai ir dalis laisvųjų gyventojų. Čia piliečiais buvo tik  vyrai, kurie jie galėjo dalyvauti susirinkime, įsigyti žemių, tarnauti kariuomenėje. tiek rom., tiek gr. moterys galėjo naudoti tik kai kuriomis teisėmis.

Antikos kultūrinių vertybių autoriai. Herodotas (prisistato kaip autorius). Ant visų meno kūrinių(vazų…), autorių pavardės. Buvo autorinės varžybos. Teisėjus rinkdavo. Jais negalėjo tapti tie, kurie vaikščiojo pas prostitutes.

Tiek grakai ,tiek romėnai tikėjo, kad žmonės ir gamta yra proklausomi nuo dievų valios. Graikai manė,kad dievai gyvena ant olimpo kalno. Jie įsivaizdavo, kad dievai,kaip ir žmonės, gyvena kasdieninį gyvenimą, bet turi nepaprastų galių. Graikų dievai: Dzeusas Poseidonas, Atenė, Apolonaas ir kt.Romėnų dievai buvo perimti iš graikų tik jiems budavo suteikiami romėniški vardai. Romėnų dievai: Jupiteris, Izidė, Oziris ir kt. Dievams buvo aukojami gyvuiai, žmonės.

Antikinės epochos pabaiga. Kai ėmė irti poliai, pradėjo griūti miesto kultūra. Pradėjo kurtis didelės valstybės, imperijos. Žlugo uždara sistema. Žlugimo šaltiniai:

1.Krikščionybė. Nuo Kristaus gimimo prasideda antikinės tradicijos ardymas. Krikščionybė atėjo vaduoti visų žmonių – laužė polių tradiciją.

2.Barbarai – tuo pačiu metu krikščionybę priėmė ir barbarai.

Susiliejo į vieną civilizaciją kartu su barbarais. 600m. po žlugimo
– tamsos laikotarpis. Antikos likučiai  dabar like tik vienuolynuose ir bažnyčiose.

Ašinis laikas – K.Jaspersas (išrado) tas laikas, kai visa kultūra ėmė suktis apie Europinę Vakarų kultūrą, kuris tęsiasi jau 500m. Mažiausiai pakliūva ašiniam laikui – Japonai, dvasia išliko savimi, o visas kitas naujoves sugebėjo perimti. Vakarų kultūra – renesanso sąvoka atsirado tik XV a. Platonas : visą istorija lydi idėja – tobulybė ir daiktinė tikrovė. Žmogus be istorijos nieko neturi. Istorija – žmonių praeitis. Augustinas. Iš nebūties į nebūtį lieka tik istorija. Dabarties nėra. Kultūra – dirbtinė gamta, žmogus sukūrė. O kas “natūra” –tai nėra kultūra.

Kultūros atsiradimas. Strėlės ir lanko išradimas prieš 30000 metų prieš Kristų – kultūros istorijos pradžia.

Kultūros židiniai: Senovės Egiptas, S.Kinija, S.Indija, Šumeras, Babilonas, Vid. Amerikos majai, actekai.

Susiformavo didžiulės valstybės, atsirado menas, technika, matematika “proto” filosofija. Senųjų karalysčių kultūra ir religija. Iš ten sėmėsi patirties ir Antika. 4000m. pr. Kr. Raštas Egipte, vėliau Babilonijoje piešinių raštas. Vėliau hieroglifai. Buvo dievinamas valdovas despotas, jau buvo luomai (kariniai, dvasiniai), žemę arė vergai. Egiptiečiai daug galvojo apie mirtį, manė, kad siela eina į požemį. Tikėjo, kad grįš į kūną. Balzamuodavo. Manyta, jog ta religija ir stabdė tolesnę raidą. Egiptą užkariavo semitai. Taiki valstybė. Babilonas – karingesnė.  Šumerai išrado dantiraštį, kurį perėmė nugalėtojai semitai. Religija atsirado iš žemdirbystės .Žemė įsivaizduojama kaip moteris, saulė vyras.

Vyro įsikūnijimas – jautis. Žemės dievaitė – Ištar (motina). Prekiauta maistu, ginklais, paplitęs piratavimas. Centras – Kretos s. Nuo XV – XIV a, pr. Kr. Egzistavo aukšta kultūra. Ši civilizacija glaudžiai susijusi su Egiptu. Minoso rūmai – Kretos civilizacija artima Egiptui. Iki kultūros žlugimo (Kretos), kurios vietoje atsirado antika 9 a. pr. Kr. Kretos kultūra išsigimė, jos neliko. Liko tik liudijimas – Homeras.

Senųjų karalysčių gyv. pasaulėžiūros esmė

Jau tiki į ‘tikrą’ Dievą, o ne į gamtinės dvasias. Ir toliau tikima sielos, demonų, Dievo buvimu. Perimtas aukojimas ir malda. Sugyvinamas gamtos jėgos. Archajinė kultūra permąstyti, iš naujo įvertinti Dievai. Nors kaip ir ankščiau gamtos jėgos paverstos Dievas, bet tie Dievai nepaprastai panašus į žmones (karalius), kurie valdo valstybę. Buvo pripažinta, kad Dievai kaip ir kiti valdžios atstovai yra atsakingi už tam tikras veiklos sritis pvz.: vieni Dievai prižiūrėjo žmonės, kiti – miestus ir t.t. Isitvirtino žodis lemtis – to, ko negalima išvengti. Dievai visada ką nors lemia. Visi priklausome nuo lemties. Žmonės ir Dievai tapo bendrininkais. Jie kartu tvarko pasaulį ir jo tvarką. Archajinių kultūrų žmonės priklausė nuo žmonių, o čia Dievai nešė atsakomybę kartu su žmonėmis. Pasaulį sukūrė Dievai, tvartą palaiko Dievai, bet jie kūrė per savo kraują, todėl žmonės jiems turi aukoti.

Pagonybė – tikėjimas į daug Dievų. Lietuviai nepatvarus, nes prarado tradiciją – pagonybę. Tradicija laiko krikščionybę. Europoje tas pats. Rytų kultūra – stipri, prieš juos. Europiečiai menkaverčiai. Nepasidavė, laikosi senos tradicijos.

Actekai

Menas kuriamas tam, kad būtų pasaulėtvarka. Buvo vaizduojami žemės karaliai. Egipte – tik faraonas ir jo artimiausieji.

Mokslas

Mokslo ir astronomijos elementai.

Babilonas ir Egiptas – ieškojo būdo kaip atkurti pažeistą pasaulėtvarka, ją pažeisdavo Nilo, Tibro ir Eufrato potvyniai. Geometrija – kai reikėjo apskaičiuoti nuplauto lauko žymeklius, mokesčiams apskaičiuoti. Šumerai, babiloniečiai netikėjo, kad tai yra jų pastangų rezultatas, manė, kad jie vykdė tik Dievų valią.

Asmenybės ir individualumo formavimasis

Vieni darbštus, kiti – ne, turtingi ir ne. Vykdo tėvų lemtą f-ją, atsirado ir kitokio mąstymo elementai. Tikima, kad kiekviena šeima turi savo dievą ir krikščionybėje kiekvienas turi savo angelą sargą. Asmeninis dievas dalyvauja visuose žmonių įvykiuose, planuoja vaikus. Jis atitinka ir būsimas šeimos kartoms. Į savo dievą buvo kreipiamasi raštu.

Arabų kalba “ilus” – žinojimas, taip pat reiškia ir mokytumą, išsimokslinimą, mokslą.Labai daug reikšmės skiriama mokslui.Korane nuolat kalbama apie pasaulio sąrangą, Dievo sukurtus pasaulio dėsnius.Sukurta daug eiliuapie gamtą,nes visa kas gamtoje-kūrėjo ženklai.Koranas žmogų apreiškia Dievo vietininku žemėje.Nurodoma,kad žmogui skirta ne tik tyrinėti,bet ir pertvarkyti.Islamo pagrindėjas mokslinius tyrinėjimus įvardina kaip pareigą(tiek musulmonams,tiek musulmonėms).”Mokslas-nenutrūkstamas procesas,mokslas turi būti nuo lopšio iki kapo.Tyrinėti žmogus turi visur ir visada,net tolimoje Kinijoje.Mokslininko rašalas toks pat vertingas kaip ir kankinio kraujas.”Mahometas: “Viena valanda mąstymo vertesnė už 70metų tarnystės Dievui”.Dabar nelinkę taikyti to praktikoje.”Mokykitės išminties net iš pagonių,jei matote,kad jie išmintingesni”.Žinojimas sielai būtinas kaip maistas kūnui.Be žinojimo siela mirtų iš dvasinio bado. Žinojimas,išsilavinimas žmogų pakelia iki aristokratijos lygmens ir tik tai suteikia teisę valdyti kitus.

Pagarba rašmenims:8a.musulmonai ėmė gaminti popierių(iš kinų).Atsirado daug bibliotekų,kurios turėjo iki 100000knygų.(Tuo tarpu Paryžiuje 1720knygų vėliau).

Mokslo pasiekimai

Mokslinis judėjimas prasidėjo nuo knygų vertimo.8a.prasidėjo vertimo judėjimas.Buvo verčiami antikos, helenistinė, Indijos literatūra.

Antikos išmintis išliko tik arabų vertimo versijoje.

Epocha iki 11a.vid.Tada prasidėjo kūrybos epocha.Klasikinio islamo laikais virė intelektualinis gyvenimas visame kalifate.Kiekviena dinastija siekė save paversti sostine.Kiekvienas arabas mokslininkas buvo visapusiškai išsilavinę-enciklopedistai.Ėmė jungti teoriją su praktika,technika.Eksperimentinį mokslą sukūrė daug anksčiau nei Europoje.Pirmieji ėmė taikyti matematiką,įvedė pozicinę numeraciją su 10-imis skaitmenų.(Arabiški skaitmenys).Arabai įvedė kasdienę aritmetiką,išrado dešimtaines trupmenas,šaknis.Algebra-arabiškas žodis.Sukūrė plokštumos sferos trigonometriją,padėjo pagrindus analitinei geometrijai:musulmonai taikydami Ptolemėjo teoriją apskaičiavo žemės ašies nukrypimą.920m.atrastas lygiadienių suartėjimas,suderintas saulės ir mėnulio kalendorius.Aptiko silpnąsias Ptolemėjaus puses,jas reformavo,sukurti planetiniai modeliai.

Zenitas,Nagyras,Almanachas,Azimutas.Europa perėmė daugiau kaip 200 arabiškų žvaigždynų pavadinimų.Astronomija glaudžiai persipynė su astrologija.Daug pasiekė geografijoje.Pirmieji raštiškai pateikė visą,ką buvo atradę žemėje(klimatas,buitis,pramonė,kultūra,religija ir t.t.).Vakarai mokėsi iš jų.Be aprašomosios rutuliojos astronominė bei matematinė geografija.Atrado trikampę burę,kuri leidžia plaukti prieš vėją.

Geografai sukūrė teoriją apie pasaulio centrą –Ariną.Davė pagrindą,jog žemė apvali.Ypač daug atradimų optikos dalykuose.Tiksliai apskaičiavo žemės atmosferos aukštį ir t.t.Tik vėliau tuo pasinaudojo Europa.

Chemija,alchemija(arabiški skoliniai)-kilo Egipte(musulmoniškame),viršūnę pasiekė Irake.Ieškojo gyvybės eleksyro ir t.t.Išrado naują metalo išgavimo technologiją,atrado azoto rūgštį,amonio chloridą ir kitas medžiagas.

Medicina-iki renesanso-tobuliausia pasaulyje.Koranas reikalavo ne tik sielos,bet ir kūno švaros(higienos reikalavimai-pirtys ir t.t.).”Dievas nesiunčia ligų,nuo kurių nesiunčia vaistų”,Mahometas.

Įsteigė ligonines,kurioms aukodavo turtingieji.Gydymas,vaistai,maitimas-nemokami.Prie specializuotų ligoninių veikė skaityklos,koplyčios,farmacijos m-klos.Europoje farmacija atsirado žymiai vėliau.Pirmieji pastatė beprotnamius,atskiras patalpas raupsotiesiems irt.t.

Skyrė didelį dėmesį virtuvei-sveika mityba.Pirmieji ėmė naudoti aneste(z)tikus,tačiau lavonų nepjaustė.Išrado mažąją kraujotaką,aprašytas skrandžio vėžys,tobuli chirurginiai instrumentai,operuodavo akis.Europoje visa tai-vėliau.

Alkoholis,soda,sirupas-arabiški žodžiai.

Dvasiniai mokslai.Islamo mintis reiškėsi 3 srovėm:1.Kaloomas-Islamo religinė teologija. Sprendė gėrio,blogio problemą,Dievo,Korano esmę,analizavo Dievo žodį,amžinumą,paliktus Mahometo žodžius ir t.t.2.Falsafa-antikinio tipo filosofija.Falsafa-Rytų aristotelizmas.Puikiai išmanė Platoną,Aristotelį,stoikus ir kt.Ypač vertinamas Aristotelis.Politinę filosofiją rutuliojo pagal Platono “Valstybę”.3.Spekuliatyvinis sufizmas.Sufizmo teosofija-tam tikros mistinės koncepcijos,kalba apie vienintelį pradą-būtį.